Panikos priepuolis-kas tai ir kada reikia pradėti nerimauti?

Panikos priepuolis – kas tai ?

Panikos priepuolis yra staigus baimės ir nerimo priepuolis, sukeliantis tiek fizinius, tiek psichologinius simptomus. Patirtas baimės lygis yra nerealus ir neproporcingas įvykiams ar aplinkybėms, sukeliančioms panikos priepuolį. Vienkartiniai panikos priepuoliai gali ištikti kiekvieną mūsų, tačiau dažni ir nuolat vykstantys epizodai gali būti panikos ar nerimo sutrikimo, kurį reikia gydyti, požymis.

Simptomai

Ištikus panikos priepuoliui, gali atsirasti fiziniai simptomai, tokie kaip greitas kvėpavimas, stiprus prakaitavimas, drebulys, pykinimas, galvos svaigimas, tirpimas ar dilgčiojimas, šaltkrėtis ar karščio pojūčiai ir padažnėjęs širdies ritmas. Be didžiulės baimės, gali atsirasti atsiribojimo nuo savęs jausmas, prarasta savikontrolė, neišvengiamo pavojaus pojūtis ir stiprus noras bėgti ar išvengti situacijos. Šiuos simptomus, kurie dažnai primena širdies priepuolio ar kvėpavimo sutrikimo simptomus, gali lydėti mirties baimė. Simptomai prasideda staiga ir gali išsivystyti ramybės arba nerimo būsenos metu. Kai kuriems žmonėms pasireiškia ribotų simptomų panikos priepuoliai, kuriuos sudaro mažiau nei keturi iš aukščiau išvardytų bendrų simptomų. Panikos priepuoliai trunka maždaug 5 - 20 minučių, pasiekiantys piką apie 10 minutę. Panikos priepuolis gali pasireikšti keletą kartų per kelias valandas, o kai kuriems žmonėms - kiekvieną dieną arba kartą per savaitę.

Priežastys

Tikslios panikos priepuolių priežastys - nežinomos, tačiau yra keletas teorijų, įskaitant cheminį disbalansą smegenyse ar genetinį polinkį. Priepuolius gali iššaukti įvairios asmeninės situacijos bei būsenos: nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nuotaikų kaita; ilgalaikis stresas; fizinės sveikatos problemos, tokios kaip širdies, kvėpavimo takų ar skydliaukės veiklos sutrikimas; per didelis alkoholio, nikotino ar kofeino vartojimas ar net fizinės veiklos trūkumas ar mitybos rėžimo sutrikimas. Panikos priepuoliai gali ištikti bet kurį iš mūsų bet kuriuo paros metu, net ir miegant. Patyrus panikos priepuolį miegant, žmogus staiga pabunda apimtas baimės jausmo, ji lydi ir kiti fiziniai simptomai, tokie kaip gausus prakaitavimas, padažnėjęs širdies ritmas. Panikos priepuolius patiriantys paaugliai ir jauni suaugusieji dažnai turi kitų psichinės sveikatos problemų arba jiems kyla didelė rizika susirgti kitomis ligomis, tokiomis kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS), nuotaikos sutrikimai, valgymo sutrikimai ar psichotropinių medžiagų vartojimo sutrikimai.

Gydymas

Žmonės, patiriantys dažnus panikos priepuolius, neretai keičia gyvenimo būdą, pavyzdžiui, stengiasi išvengti įvykių ir situacijų, iššaukiančių simptomus. Deja, dažnai tai priveda prie specifinių fobijų, tokių kaip agorafobija, ar gyvenimo nuolatinėje įtampoje.

Kognityvinė-elgesio terapija gali padėti pakeisti mąstymo būdą ir reaguoti į situacijas, kurios sukelia baimę. Atsipalaidavimo ir budrumo pratimai, tokie kaip gilus kvėpavimas, meditacija, joga, masažas, vaizduojami vaizdai ir laipsniškas raumenų atpalaidavimas, gali padėti sumažinti nerimą ir stresą, sukeliantį panikos priepuolį.

Esant būtinybei, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas antidepresantais ar nerimą slopinančiais vaistais.